ISSN 1822-2684 KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA
INFORMACINIS BIULETENIS Nr. 2010 2(16)
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos A. Rukuižos ir J. Raukčio vardo stipendininkai 2005 – 2010 m.
Girionys (Kauno r.)
Redakcin÷ kolegija: Dr. Albinas TEBöRA (pirmininkas) Kristina BUTKIENö Zenonas JANULAITIS Daiva JUKNELIENö Aldona KVIECINSKIENö Evaldas SURVILA
Redakcija: Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Liepų g. 1, Girionys, LT- 53101 Kauno raj. Tel. 8 37 38 30 82, 8 687 34 369 El. paštas
[email protected] Puslapis internete www.kmaik.lm.lt
Šiame informacinio biuletenio numeryje pristatomi žymūs miškininkai A. Rukuiža ir J. Rauktys ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai - jų vardo stipendininkai 2005 – 2010 m.
ISSN 1822-2684 © Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
2
_______ Turinys Psl. PRATARMö........................................................................................................... 4 AKADEMINöS TARYBOS PROTOKOLO 2004- 06-23 NR. 6 IŠRAŠAS.......
5
JUOZO RAUKČIO IR ANTANO RUKUIŽOS VARDINIŲ STIPENDIJŲ NUOSTATAI.......................................................................................................... 6 ANTANAS RUKUIŽA .......................................................................................... 7 JUOZAS RAUKTYS.............................................................................................. 9 ANTANO RUKUŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI Povilas Penkaitis ..................................................................................................... 11 Paulius Žiūkas.........................................................................................................
14
Ramūnas Ramaška................................................................................................... 15 Rolandas Barkauskas............................................................................................... 17 Andrius Čeponis...................................................................................................... 18 JUOZO RAUKČIO VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI Rūta Bladikyt÷......................................................................................................... 20 Lina Malaukyt÷........................................................................................................ 22 Daiva Jančauskien÷.................................................................................................
23
Irma Atgalainyt÷...................................................................................................... 25 Rita Milien÷............................................................................................................. 26 Sandra Mejerien÷..................................................................................................... 27 ANTANO RUKUIŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI 2005 – 2010 M. 28 JUOZO RAUKČIŲ VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI 2005 – 2010 M. .... 28
3
PRATARMö XIX a. viduryje Europoje atsirado pirmieji miškininkų išsilavinimą turintys specialistai. Lietuvoje XX a. pradžioje buvo tik 30 miškininkų, baigusių aukštuosius miškininkyst÷s mokslus, bet jų ind÷lis kuriant Nepriklausomos Lietuvos miškininkystę, ruošiant savus specialistus labai didelis. Per trumpą tarpukario nepriklausomyb÷s laikotarpį, netur÷dami geros materialin÷s baz÷s ir pakankamai l÷šų, jie sugeb÷jo šalies ir jos miškų labui nuveikti tikrai daug. Šiame laikotarpyje ypač ryškų p÷dsaką paliko Lietuvos miškininkyst÷s pradininkas profesorius Povilas Matulionis, mokslininkas Marijonas Daujotas, pedagogas, administratorius, visuomen÷s veik÷jas Antanas Rukuiža, pirmąjį Lietuvoje aukštojo mokslo baigimo diplomą gavęs miškininkas, mokslininkas, profesorius Juozas Rauktys ir kt. Pastarieji du miškininkai, ilgą laiko tarpą dirbę Alytaus Aukštesniojoje miškų mokykloje, išaugusioje į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, įneš÷ didelį ind÷lį į jos istoriją. Kauno miškų ir aplinkos inžinerija, siekdama įamžinti šių asmenybių atminimą, įsteig÷ Antano Rukuižos ir Juozo Raukčio vardines stipendijas. A. Rukuižos stipendija skiriama miškų ūkio specialyb÷s, o J. Raukčio – dekoratyviųjų želdynų studentams. Vardinių stipendijų tikslas – skatinti studentus siekti labai gerų studijų rezultatų ir aktyvaus dalyvavimo studentiškoje veikloje. Šis leidinys skiriamas 2005 – 2010 m. vardinių stipendijų gav÷jams. Leidin÷lio medžiaga – tai dalis Kolegijos istorijos, tai atmintis ir įvertinimo ženklas geriausių tų metų studentų, tai pad÷ka jiems už gerą mokymąsi ir prasmingus darbus Kolegijos labui. Leidinyje pateikiamos dar trumpų biografijų trumpos žinios, absolventų ar studentų prisiminimai, įspūdžiai, nuomon÷s apie kolegiją. Beveik visi vardinių stipendijų gav÷jai bendradarbiavo su leidinio sudarytojais, tačiau kai kurie absolventai į prašymą neatsiliep÷. Apie juos paraš÷ d÷stytojai, tod÷l ir informacija nevienodos apimties. D÷kojame vardinių stipendijų gav÷jams už suteiktą informaciją. S÷km÷s jiems jų ateities darbuose!
4
KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA AKADEMINöS TARYBOS POSöDŽIO PROTOKOLO IŠRAŠAS 2004- 06-23 Nr. 6 Girionys SVARSTYTA. D÷l A. Rukuižos ir J. Raukčio vardinių stipendijų įsteigimo. NUTARTA. Įsteigti 200 Lt dydžio A. Rukuižos ir J.Raukčio vardines stipendijas miškų ūkio ir želdynų specialyb÷s studentams. Skyrimo tvarką numatyti stipendijų skyrimo nuostatuose.
Pos÷džio pirmininkas
Evaldas Survila
Pos÷džio sekretor÷
Laimut÷ Jakaitien÷
5
PATVIRTINTA Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.114 JUOZO RAUKČIO IR ANTANO RUKUIŽOS VARDINIŲ STIPENDIJŲ NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Juozo Raukčio ir Antano Rukuižos vardin÷s stipendijos (toliau – stipendijos) skiriamos
Miškų
ir
dekoratyviųjų
želdynų
fakulteto
talentingiems,
ypač
pasižym÷jusiems studijose, mokslin÷je veikloje studentams. 2. Vardin÷s stipendijos ne didesn÷s nei 2,5 MGL dydžių per m÷nesį. 3. Studentui, gaunančiam vardinę stipendiją, papildomai negali būti skiriama stipendija už studijų rezultatus iš valstybin÷s aukštosios mokyklos stipendijų fondo. II. VARDINIŲ STIPENDIJŲ PASKIRTIS 4. Vardin÷mis stipendijomis siekiama: 4.1. skatinti studentus siekti labai gerų studijų rezultatų; 4.2. skatinti studentų mokslinę veiklą. III. VARDINIŲ STIPENDIJŲ SKYRIMAS 5. Vardin÷s stipendijos skiriamos pradedant trečiuoju studijų semestru ir ne daugiau nei dviems semestrams iš eil÷s. 6. Juozo Raukčio vardin÷ stipendija skiriama Aplinkotvarkos katedros studentams, o Antano Rukuižos – Miškininkyst÷s katedros studentams. 7. Vardin÷s stipendijos mok÷jimas nutraukiamas šiais atvejais: jeigu studentas iš÷jo į akademines atostogas arba jam buvo paskirta gavo drausmin÷ nuobauda. 8. Šių nuostatų 7 punkte nurodytais atvejais kitam kandidatui stipendija skiriama tik nuo naujo semestro. ________________ 6
vardin÷
ANTANAS RUKUIŽA (1887 – 1973) Miškininkas, pedagogas, administratorius, visuomen÷s veik÷jas A. Rukuiža 1913 m. baigęs Peterburgo Dotnuvos žem÷s ir miškų
miškininkyst÷s institutą, dirbo Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir iš karto įsijung÷ į besikuriančios Nepriklausomos Lietuvos miškų tvarkymo darbus. 1919 – 1921 m. ruoš÷ miškininkus Panev÷žyje, dirbdamas M. Konkulevičiaus suorganizuotoje miškų
technikos mokykloje lektoriumi. Nuo 1921 m. – Dotnuvos žem÷s ir miškų ūkio mokyklos mokytojas, 1922 – 1927 m. – Dotnuvos žem÷s ūkio technikumo direktorius, o 1924 – 1926 m. ir Žem÷s ūkio akademijos prorektorius,
v÷liau -
Miškininkyst÷s katedros ved÷jas. Akademijoje uždarius
Miškininkyst÷s skyrių, 1927 m. A. Rukuiža paskiriamas Alytaus miškų ur÷du – revizoriumi. Jo daliai teko ir visi prie ur÷dijos steigiamos Aukštesniosios miškų mokyklos įkūrimo ir organizavimo rūpesčiai. Alytaus aukštesnioji miškų mokykla yra dabartin÷s Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pirmtak÷. A. Rukuiža pirmasis jos direktorius (1927 – 1936 ), bendrosios miškininkyst÷s d÷stytojas. Nuo 1936 m. dirbo Miškų departamento direktoriumi. 1944 m. A. Rukuiža pasitrauk÷ į Vokietiją, o 1949 m. persik÷l÷ į JAV. A. Rukuižos ind÷lis į Lietuvos miškininkystę labai didelis. Dirbdamas Miškų departamento direktoriumi, jis beveik iš pagrindų pertvark÷ miškų administraciją. Įsteig÷ miškams želdyti fondą, rūpinosi literatūros miškininkyst÷s klausimais leidimu, organizavo miškų tyrimo darbus. A. Rukuiža paraš÷ daug straipsnių, kuriuos Lietuvoje ir išeivijoje spausdino „Girios aidas“, „Medžiotojas“, „Lietuvos ūkis“ ir kt. periodiniai leidiniai. Nemažai jo darbų pateko į specialius rinkinius - „Žem÷s ūkio ministerijos metraštį“ (1924 -1927), „Miškų departamento metraštį“ (1918 -1938), „Išlaisvintą Lietuvos ūkį“ (1949),
7
„Lietuvos girių milžinus“ (1950), „Lietuvą“ (1953). Daug metų bendradarbiavo “Medžiotojuje“ . Išeivijoje organizavo „Girių aido“ leidimą, 1960 m. išleido knygą „Povilas Matulionis. Gyvenimas ir darbai. Lietuvos miškai ir jų likimas“. Nemažai prisid÷jo prie „Lietuvos enciklopedijos“ leidimo Bostone. Buvo Miškininkų sąjungos narys ir vienas šios organizacijos atkūr÷jų išeivijoje. Už nuopelnus miškininkystei 1952 m. išrinktas šios organizacijos garb÷s pirmininku. Buvo medžiotojų sąjungos centro valdybos pirmininkas, aktyvus Šaulių sąjungos“, Tautininkų sąjungos narys. Antanas Rukuiža, visą savo gyvenimą pašventęs girioms ugdyti ir globoti, didelį p÷dsaką paliko ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos istorijoje.
8
JUOZAS RAUKTYS (1898 – 1974) Miškininkas, pedagogas, mokslininkas, profesorius Juozas Rauktys 1928 m. baig÷ Žem÷s ūkio akademiją Dotnuvoje ir tapo pirmuoju miškininku,
įgijusiu
aukštąjį
išsilavinimą
Lietuvoje. 1924 – 1927 m. dirbo Žem÷s ūkio akademijoje laborantu, 1927 – 1939 m. – Alytaus
Aukštesniosios
miškų
mokyklos
mokytoju, d÷st÷ botaniką, entomologiją, dendrologiją ir bendrąją miškų apsaugą, 1936 – 1939 m. – mokyklos direktoriumi. 1938 m. prie Dotnuvos žem÷s ūkio akademijos v÷l atidarius miškininkyst÷s skyrių, J. Rauktys paskiriamas eiti docento pareigas. 1941 m skyrių prijungus prie Vilniaus universiteto, šias pareigas jis eina čia, o 1942 – 1944 m. - Miškų mokslų fakulteto prodekanas, vadovauja miškų apsaugos katedrai, kuria dendrologijos kabinetą ir arboretumą. Be pedagoginio darbo dar 1927 – 1929 m. dirbo Dzūkų miškų ur÷dijos, 1929 – 1936 m. Mokomosios miškų ur÷dijos ur÷do pavaduotoju, 1937 – 1939 m. – miškų revizoriumi. 1947 m. pasitrauk÷ į Vokietiją, o 1949 m. persik÷l÷ į JAV. Profesorius J. Rauktys yra daug pasidarbavęs miškų mokslo tyrimuose. Tyrin÷jo egzotinių augalų aklimatizavimą, skroblo paplitimą Lietuvoje. Jo parašyta „Dendrologija“ (1938 m.) buvo pirmoji lietuvių kalba didesn÷ knyga Lietuvos miškų literatūroje. Periodikoje raš÷ miškų botanikos ir miškų apsaugos klausimais, „Mūsų girių“ žurnale išspausdino daugiau kaip 20 straipsnių. Gyvendamas JAV, raš÷ ir į Amerikos lietuvių spaudą. Jo straipsnius spausdino vienas produktyviausių Lietuvos prieškario miškininkų.
9
“Girios aidas“, „Dirva“. Tai
J. Rauktys, gyvendamas Lietuvoje, priklaus÷ Lietuvos miškininkų draugijai, Lietuvos gamtininkų draugijai, Lietuvai pagražinti draugijai ir kt. Amerikoje įsijung÷ į Lietuvos Miškininkų sąjungos išeivijoje, Lietuvos profesorių draugijos,
Lietuvių
tautin÷s sąjungos veiklas. Juozo
Raukčio mokslin÷, pedagogin÷ ir visuomenin÷ veikla turi didelę
išliekamą vertę Lietuvos miškininkyst÷s istorijoje.
10
ANTANO RUKUŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI POVILAS PENKAITIS Gyvenimo moto: Nei dienos be pjūklo. Gimiau Vilkaviškio septynių
rajone asmenų
Klampučių dešimtoje
1984
sausio
Vaiclaukio šeimoje.
pagrindin÷je klas÷je
22
d.
kaime Mokiausi
mokykloje,
per÷jau
į
Giedrių
pagrindinę mokyklą ir ją baigiau 2000 metais.
Iškart
įstojau
į
Marijampol÷s
profesinio rengimo mokyklą, Vilkaviškio skyrių. Čia aš „atradau“ drožybą iš medžio. Mokyklos suole daugiausia piešdavau skriejančius žirgus, dail÷s egzaminui pateikiau
pirmąjį medžio dirbinį - gauruotą meškutę. Darbas,
aišku, buvo dar
“žalias”. 2003 metais su pagyrimu baigiau profesinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Miškų ir dekoratyviųjų želdynų fakultete baigiau miškų ūkio studijas. Kadangi mano pom÷gis drožin÷ti vis stipr÷jo, be to, jau buvau perpratęs daug medžio paslapčių, tad bakalauro baigiamajam darbui pasirinkau temą „Nepadarin÷s medienos panaudojimas įrengiant rekreacinius objektus“ (darbo vadov÷ - d÷stytoja Vaida Vaitkute Eidimtien÷). Studijos
kolegijoje
man
paliko
neišdildomą
įspūdį.
D÷stytojų
geranoriškumas, šilta atmosfera paskatino mane čia studijuoti ir antrą kartą. Tais pačiais 2006 metais v÷l prad÷jau studijas kolegijoje. Šį kartą pasirinkau rekreacijos specialybę. Suviliojo galimyb÷ baigus studijas kurti kaimo turizmo sodybas, vystyti etnografinių amatų tradicijas. Nei studijuodamas, pasirinktomis profesijomis nenusivyliau. 11
nei dabar jau dirbdamas
Studijuodamas aktyviai dalyvavau kolegijos visuomenin÷je veikloje: etnografiniame ansamblyje, dalyvaudavau kolegijos rengiamose parodose, buvau surengęs personalinę medžio drožinių parodą. Šiuo metu medžio drožyba yra ir mano darbas ir mano hobi.
Mano drožiniai Tačiau didžiausi mano pasiekimai yra pergal÷s tarptautiniuose medkirčių čempionatuose. 2005 m. Miško ūkio specialyb÷s studentų komanda Saulius Mineika, 12
Simonas R÷kašius ir Vaidas Rož÷nas ir aš tapome Europos miškininkyst÷s studentų profesinio meistriškumo čempionais. 2006 m. atvirame Lietuvos čempionate tapau Lietuvos čempionu. 2007 m.Europos miškininkyst÷s studentų profesinio meistriškumo čempionate Belgijoje taip pat s÷km÷ man buvo palanki – atiteko auksas. Kai varžybų organizatoriai paskelb÷ čempionato nugal÷toją, negal÷jau patik÷ti, kad taip gali būti.
Akimirkos iš čempionatų.
Prisiminimai apie kolegiją geri. Čia dirbantys d÷stytojai ir studentai sudaro darnų kolektyvą. Puosel÷jama estetin÷ aplinka. S÷km÷s jiems visiems!
13
PAULIUS ŽIŪKAS Gyvenimo moto: Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta. Gimiau 1986 m. rugpjūčio m÷n. 4 d., Padauguv÷l÷s km. Vilkijos ap. sen., Kauno r. Baigęs Vilkijos vidurinę mokyklą (dabar jau gimnazija), 2005 m. rudenį įstojau į Kauno miškų aplinkos inžinerijos kolegiją. Apsispręsti, kur studijuoti nebuvo sunku. Mano abu t÷vai miškininkai, baigę šią mokyklą, tod÷l ir aš pasirinkau miškų ūkio specialybę. Mokytis buvo įdomu, tod÷l mokiausi gerai. Laisvu laiku sportuodavau, m÷gstamiausia sporto šaka – krepšinis. Antrame kurse teko studijuoti ir užsienyje. Pagal ERASMUS studentų mainų programą vieną semestrą praleidau Vokietijoje (Rottenburg ). Diplominiam darbui (2008 m. pavasaris ) pasirinkau temą „Kauno miškų ur÷dijos beržynų sortimentin÷s struktūros tyrimai“ (vad. dr. A. Teb÷ra), ir s÷kmingai apgyniau. Studijų metai šioje kolegijoje buvo labai smagūs ir šaunūs. Graži aplinka, dirba puikūs savo srities specialistai. Kolegijoje visuomet būdavo jauki atmosfera tarp d÷stytojų ir studentų.
14
RAMŪNAS RAMAŠKA Gyvenimo moto: Gyveni tik vieną kartą, tod÷l nugyvenk kiekvieną dieną taip tarsi ji tau būtų paskutin÷. Gimiau 1986 m. lapkričio 24 d. Ilgabradų kaime Jonavos rajone. Po metų persik÷l÷me gyventi į Kovaičių kaimą, esantį Kaišiadorių rajone. Nuo 1994 iki 2003 metų mokiausi Kalvių pagrindin÷je mokykloje. 2003 – 2005 metais - Kruonio vidurin÷je mokykloje. 2005 metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, miško ūkio specialybę. Studijas s÷kmingai baigiau 2008 metais. Baigiamojo darbo tema: „Želdinių, įskaitytų į mišku apaugusį plotą, būkl÷ VĮ Kaišiadorių miškų ur÷dijos Pravieniškių girininkijoje“ (vad. dr. Loreta Semaškien÷). Kolegijoje buvau aktyvus studentas. Dalyvavau medkirčių čempionatuose kaip pad÷j÷jas. Teko prisid÷ti ir rengiant Atvirų durų dienas kolegijoje. Buvau komandos narys atstovaujant kolegiją LITEXPO parodų centre per studijų mugę. 2006 metais laim÷jau Lietuvos kolegijų studentų kroso taur÷s varžybose 3000 m distancijoje III vietą. 2007 metais studijavau Suomijoje HAMK universitete pagal ERASMUS
mainų programą. Tais pačiais
metais kolegijoje vykusioje lietuvių
kalbos viktorinoje laim÷jau pirmą vietą. 2008 metais kolegijos komanda „Flora“ , kurios narys buvau ir aš, laim÷jo 1 vietą dr. E. Maldeikio rengtame respublikiniame konkurse „Mano id÷ja Afrikai“. Mūsų projektas „Apsaugokime pasaulio plaučius“ buvo skirtas Liberijos žaliųjų plotų atnaujinimui. Konkurso iniciatorius padovanojo savait÷s pažintinę kelionę į Liberiją. Kelion÷s įspūdžiai nepakartojami, o ypač pačios pirmosios dienos Liberijoje. Tai ir nepakartojama gamta, skurdas, žmonių gausa sostin÷je Monrovijoje, būriai vaikų. Daug emocijų suk÷l÷ kelion÷ į džiungles.
15
Respublikinio studentų darbų konkurso “Mano id÷ja Afrikai” nugal÷tojai 2008 m. Kolegijoje patiko studijuoti ne vien d÷l įdomios studijų programos, bet ir d÷l to, kad buvo labai daug ir tikrai smagios popaskaitin÷s veiklos. Pirmus metus po baigimo labai to trūko. D÷stytojai tikrai geranoriški siekiant tikslo - kuo daugiau sužinoti ir s÷kmingai baigti studijas. Tokiame kolektyve ir pats nor÷čiau dirbti.
16
ROLANDAS BARKAUSKAS Gyvenimo kredo: Gyvenk, kovok ir niekad nenuleisk rankų. Gimiau 1985 m. gruodžio 17 d. Bukinių km Jonavos r. 2006 m. Baigiau Žeimių vidurinę mokyklą (Jonavos r.) ir tais pačiais metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Visas mano gyvenimas nuo mažum÷s susijęs su gamta: uogaudavau, grybaudavau, meškeriodavau, šiaip vaikštin÷davau po miškus. Gamta – tai gili paslaptis, kurios niekada neatskleisi, būtent tai mane traukia, žavi. Man patinka leisti laiką gamtoje: ils÷tis po sunkios darbo dienos, kurių kartais pasitaiko. Tod÷l mano pasirinkimas studijuoti miškininkystę nebuvo atsitiktinis. Nor÷jau geriau
pažinti
gamtą, jos paslaptis, suprasti vykstančius procesus. Gamta – tai mūsų gyvyb÷, kuri gali užgesti, jei nemok÷sime saugoti ir tausoti, kad visi vykstantys procesai nenutrūktų. Tai gali labai skaudžiai atsiliepti visai tvyrančiai gyvybei žem÷je. Gyvenime visada buvau pakankamai aktyvus žmogus, tad ir Kolegijoje stengiausi pasireikšti nors kartais gal kai kur ir neišeidavo, bet nenukabindavau nosies ir stumdavausi į priekį. Pagal ERASMUS mainų programą pus÷ metų studijavau Suomijoje. 2008 m. Dalyvavau Baltijos šalių (Estijoje) studentų profesinio meistriškumo čempionate. Gavau pad÷kos raštus už gerą mokymosi, kolegijos svarsčio kilnojimo varžybose laim÷jau pirmą vietą. Mano pom÷giai: krepšinis, tinklinis, bet koks aktyvus sportas. Parengiau ir apgyniau baigiamąjį darbą tema „Paprastosios egl÷s (Picea abies (L.)H. Karst.) sanitarin÷s būkl÷s vertinimas Dubravos eksperimentin÷s mokomosios miškų ur÷dijos Raguolių s÷klin÷je plantacijoje“ (vad. H. Stravinskas). Kolegijoje praleisti metai man dav÷ nemažai: subrandino kaip asmenybę, paruoš÷ gyvenimui, išugd÷ savarankiškumą, sustiprino valią, praleidau daug gero laiko, susipažinau su naujais žmon÷mis ir tuo džiaugiuos. Gyvenime nor÷čiau veikti kažką įdomaus ir prasmingo. 17
ANDRIUS ČEPONIS Gyvenimo moto: Gyvenime nebūna neįmanomų dalykų, tiesiog reikia labai nor÷ti, daug dirbti ir viską galima pasiekti. Nors kartais ir suabejoju šia mintim, bet dar n÷ karto ji manęs nenuvyl÷. Tiesiog reikia siekti savo tikslo, o pagrindin÷ priemon÷ jam pasiekti – darbas. Gimiau 1987 metų sausio 11 dieną, Jurbarke. 2004 m. baigiau Smalininkų Lidijos Meškaityt÷s pagrindinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, Profesinio mokymo skyrių. 2007 metais kovo – balandžio m÷nesį atlikau praktiką Jurbarko miškų ur÷dijoje Pašvenčio girininkijoje. Taip
pat
tris
savaites
tur÷jau
galimybę
stažuotis
Vokietijoje,
Forstliches
Bildungszentrum Konigsbronn – Itzelberg. 2007 m. išlaikęs teorinį ir praktinį egzaminą, gavau profesinio mokymo diplomą. 2007 metų liepos 1 d. pateikiau dokumentus tęsti mokslus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje.
Pasirinkau miškų ūkio studijų programą. Taigi nuo
2007 metų rugs÷jo 1 d. dienos toliau gilinu miškininkyst÷s teorines ir praktines žinias. Gamybinę praktiką ir v÷l atlikau Jurbarko miškų ur÷dijoje Pašvenčio girininkijoje. Per daugiau nei penkis metus, besimokydamas ir studijuodamas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, dalyvavau ne vienoje konferencijoje, viktorinoje, konkurse ar varžybose. 2005 metais tapau Respublikinio konkurso “Pasodinsiu ąžuol÷lį“ nugal÷toju. Nor÷damas puosel÷ti gimtosios kalbos ir rašybos žinias dalyvavau konkurse „Raštingiausias būsimasis darbuotojas“, kurį organizavo Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Visą savo laisvalaikį skiriu gamtos steb÷jimui ir fotografavimui, tod÷l nepraleidau progos dalyvauti fotokonkurse „Lietuvos gamta“, kuriame už÷miau pirmąją vietą. Esu žmogus m÷gstantis sportuoti, tod÷l ne kartą dalyvavau sporto švent÷se, įvairiose rungtyse. 18
Fotonuotrauka „Gintaras“ I vieta fotokonkurse „Lietuvos gamta“ Taip pat dalyvavau kolegijoje vykusioje konferencijoje „Ekologijos ir miškininkyst÷s problemos“. Analizavau kamieno puvinių paplitimą egl÷s medynuose. Šią temą pl÷toju ir bakalauriniame baigiamajame darbe. Darbui „Kamieno puvinių paplitimas egl÷s medynuose, jų nustatymas panaudojant šiuolaikines technologijas ir neardomuosius metodus“ vadovauja Miškininkyst÷s katedros ved÷jas E. Survila. Darbą ginsiu 2010. Manau, kad Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija yra didžiausia ir pagrindin÷ miškininkų „kalv÷“. Džiaugiuosi, kad tur÷jau galimybę čia studijuoti, gilinti miškininkyst÷s žinais. Kiekvienos disciplinos d÷stytojas stengiasi sudominti studentus, pateikia kuo naujesnes žinias, moko kaip jas pritaikyti praktiškai. Studentai supažindinami ir mokomi dirbti su pačiomis naujausiomis technologijomis ir prietaisais naudojamais miškininkyst÷je. Atmintyje visada išliks graži kolegijos aplinka, malonūs ir draugiški d÷stytojai. 19
JUOZO RAUKČIO VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI RŪTA BLADIKYTö Gyvenimo moto: Gyvenk taip,
lyg
ši
akimirka
būtų
paskutin÷, ir palik p÷dsaką žem÷je kuris džiugintų visus. Gimiau 1981m. rugpjūčio 20 d. K÷dainiuose. Šeimoje buvau trečias vaikas. 1999 m. baigiau K÷dainių „Ryto“ vidurinę mokyklą. Nuo 2000 - 2002 m. mokiausi Kauno taikomosios dail÷s mokykloje interjero apipavidalinimo specialyb÷je. Nuo mažens labai m÷gau piešti. Ši pom÷gį paveld÷jau iš t÷čio. Gamta supo nuo vaikyst÷s, tod÷l dar vidurin÷je mokykloje labai dom÷jausi ir atidžiai klausiau ką pasakoja biologijos mokytoja. 2003 m. įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, nes labai nor÷jau studijuoti menus ir biologiją, o specialyb÷ - Želdiniai ir jų dizainas – atitiko mano norus. Kai pirmą kartą atvažiavau į Kolegiją nustebino želdinių gausa, tvarka ir gražus kolegijos pastatas. Po pirmų studijų metu jau žinojau, kad tęsiu mokslus, nes patiko nauji draugai, nuoširdūs ir savo darbą gerai atliekantys d÷stytojai, įvairūs renginiai, išvykos, praktika. Didelę įtaką padar÷ d÷stytojai V. Cirtautas, R. Šmulkštyt÷, L. Jakaitien÷. Kai būdavo sunku, d÷stytojai palaikydavo ir sustiprindavo norą siekti savo tikslo. Po paskaitų lankiau literatų būrelį, lietuvių liaudies šokių kolektyvą. Nemažai prisid÷jau rengiant „Poezijos ruden÷lius“ ir kitus kolegijos renginius. Kolegijoje buvo organizuojamos ne tik valstybin÷s švent÷s, bet rengiami koncertai, viktorinos, parodos. Su d÷stytojais lankydavom÷s teatre, Lietuvos parkuose. Stengiausi gerai mokytis ir 2006 m. gavau galimybę studijuoti Anglijoje pagal Socrates-Erasmus studijų programą. Pusę metų mokiausi kraštovaizdžio dizaino Writtle kolegijoje (Writtle College) Čelmsforde, Esekso grafyst÷je (Chelmsford,
20
Essex). Mokydamasi šioje kolegijoje įvertinau, ką išmokau būdama Lietuvoje, ir įgyjau naujų praktinių ir teorinių žinių. Writtle kolegijoje susipažinau su įvairių tautybių studentais, jų kultūra, papročiais. Patiko šioje kolegijoje naudojama modulių sistema, praktin÷s užduotys, kelion÷s, Erasmus studentų užimtumas ir d÷stytojų pagalba. Patiko d÷stytojų paskaitos, nes įdomiai pateikdavo informacinę medžiagą, panaudodavo naująsias technologijas, supažindino su pasaulio laim÷jimais. Į Lietuvą grįžau laiminga, išlaikiusi visus pasirinktų dalykų egzaminus. Lietuvoje lauk÷ pasiilgę grup÷s draugai ir artimieji. Tik sp÷jau grįžti į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, ir po sesijos prad÷jau rašyti diplominį darbą. Mano diplominio darbo tema – „I.Kudabien÷s sodybos sutvarkymo ir apželdinimo projektas“. Darbo vadovas – dr. Valentinas Cirtautas. Pagrindiniai diplominio darbo uždaviniai buvo ištirti projektuojamos teritorijos estetines ir ekologines sąlygas panaudojant žinias įgytas studijuojant Writtle kolegijoje, sukurti ir pagrįsti želdyno projektavimo koncepciją, parengti projektą ir sudaryti projekto sąmatą. Diplominį darbą atlikau laiku ir apgyniau 2006 m.
21
LINA MALAUKYTö Lina Malaukyt÷ gim÷ 1986 m. vasario 25 d. 2004 m. įstojo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, nutarusi studijuoti Želdynų dizainą. Paskutiniame
kurse
gilinosi
į
šią
specialybę pasirinkusi Želdynų kūrimo specializaciją. Studijas kolegijoje Lina baig÷ parašiusi ir 2007 m. birželio 19 d. apgynusi baigiamąjį darbą „Kiliminiai sausų vietų augalai želdynuose“. Darbo vadov÷ ir konsultant÷ d÷stytoja Valdut÷ Varnait÷Milaknien÷. Linos Malaukyt÷s darbą Valstybin÷ kvalifikavimo komisija įvertino gerai ir suteik÷ profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir inžinieriaus kvalifikaciją.
22
DAIVA JANČAUSKIENö Gyvenimo moto: Pirmiausiai – pareigos, paskui - pramogos. N÷ra nieko neįmanomo... reikia tik noro ir laiko. Gimiau 1975 m. gruodžio 23 d. Šlienavos kaime Kauno rajone. Mokiausi Šlienavos pagrindin÷je mokykloje. 1991 m. įstojau į Kauno buitininkų mokyklą ir įgijau siuv÷jos specialybę. Meilę augalams ir gamtai jutau nuo mažens. Tai mano t÷vų nuopelnas. Laisvalaikį su šeima leisdavom gamtoje. Kartu su mama pievose rinkdavom vaistingus žolynus, sode auginom daugybę prieskoninių žolelių, sodyboje kasmet daug÷davo iš draugų, turgaus ar mugių įsigytų augalų.Tod÷l noras išmokti tinkamai suderinti ir komponuoti želdynus paskatino studijuoti, tod÷l 2005 m. įstojau į Kauno miškų ir aplinkos
inžinerijos kolegiją želdynų dizaino
specialybę. Studijuodama dalyvavau daugelyje Kolegijoje organizuojamų konkursų ir projektų. Mano parengtas projektas buvo pasirinktas VĮ Dubravos eksperimentin÷s mokomosios miškų ur÷dijos administracinio pastato prieigų sutvarkymui. Šį projektą išpl÷tojau iki baigiamojo darbo „VĮ Dubravos eksperimentin÷s mokomosios miškų ur÷dijos gamybin÷s baz÷s želdynų pertvarkymo projektas“ (vadovas- d÷stytojas Zenonas Janulaitis).
Studentai įgyvendina DEMMU administracinio pastato želdynų pertvarkymo projektą 23
Daugiausiai įspūdžių ir geros nuotaikos patirdavau gamybinių praktikų metu. Semdamiesi patirties, praktinių ir teorinių žinių su grupe aplank÷me ne vieną Lietuvos miestą.
Gamybin÷s praktikos Studijas s÷kmingai su pagyrimu baigiau 2008 m. Šiuo metu dirbu Šiaurin÷je Airijoje Armagh mieste apželdinimo srityje. D÷koju puikiam d÷stytojų kolektyvui už geranoriškumą, kantrybę, įdomias paskaitas ir smagias akimirkas praleistas kartu. Visiems s÷km÷s!
24
IRMA ATGALAINYTö Gyvenimo moto: Elkis su kitais taip, kaip nor÷tum, kad kiti su tavimi elgtųsi. Gimiau 1987 m rugs÷jo 14 d. Jurbarko r. Tamošių kaime. Mokiausi Gausantiškių Antano Valaičio pagrindin÷je mokykloje, o nuo devintos klas÷s – Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazijoje. Nuo pat mažų dienų patiko g÷l÷s ir kiti augalai, augant šis pom÷gis vis stipr÷jo, did÷jo noras tuo dom÷tis, steb÷ti kaip augalas keičia gamtą ir aplinką, tod÷l nusprendžiau pasirinkti specialybę, susijusią su augalais. Tad 2007 metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, miškų ir dekoratyviųjų želdynų fakultete studijuoju želdynų dizainą. Antrame kurse teko studijuoti ir užsienyje. Pagal ERASMUS studentų mainų programą vieną semestrą praleidau Didžiojoje Britanijoje (Writtle), gavau daug vertingos informacijos, taip pat susipažinau su įdomiais įvairių kultūrų žmon÷mis. Diplominiam darbui pasirinkau temą „Atgalainių sodybos pritaikymas kaimo turizmui“. Studijuoti buvo įdomu ir tikrai naudinga, gavau daug vertingų žinių ir praktikos. Praktikos žinioms gilinti pad÷jo tai, kad šalia kolegijos yra parkas, kuriame daug įvairių rūšių ir veislių medžių bei krūmų. D÷stytojai yra geri savo srities specialistai. Visa tai sudaro puikią atmosferą studijavimui.
25
RITA MILIENö Gyvenimo moto: Kiekvienam žmogui duota užtektinai j÷gų įvykdyti tai, kuo jis įsitikinęs. Gimiau 1960 m. rugs÷jo 11 d. Garliavoje,
Kauno r. Baigiau Garliavos
vidurinę mokyklą ir 1978 m. įstojau į tuometinę Lietuvos žem÷s ūkio skademiją buhalterin÷s apskaitos specialybę. Deja, mokslų nebaigiau, nes ištek÷jau ir savo laiką skyriau šeimai ir vaikams. Turiu du sūnus: Darių (27 m.) ir Domantą (21 m.). Vyras Giedrius kartu su vyresniuoju sūnumi turi savo verslą, Domantas studijuoja Muzikos akademijoje. Besidom÷dama augalais, jų auginimu, komponavimu želdynuose, taip pat nor÷dama susikurti savo verslą, supratau, kad trūksta profesionalių žinių. Mane ypač domina daugiamečių g÷lių auginimas, jų panaudojimo galimyb÷s. 2007 metais įstojau į
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, želdynų dizaino specialybę.
Laisvalaikiu m÷gstu mezgti, triūsti virtuv÷j÷, lankau Garliavos dail÷s studiją. Džiaugiuosi, kad studijuoju kolegijoje, kurioje dirba profesionalūs d÷stytojai, gerai išmanantys d÷stomą dalyką, negailintys nei laiko, nei žinių studentams.
26
SANDRA MEJERIENö M÷giama citata: Aristotelis, paklaustas, kiek mokytas žmogus skiriasi nuo nemokyto, atsak÷: “Tiek, kiek gyvas nuo negyvo”. Gimiau 1983 m. balandžio 21 d. K÷dainiuose. Į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją įstojau 2007 m., baigusi K÷dainių Daukšos vidurinę mokyklą. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – tai pirmasis žingsnis į platų mokslo pasaulį. Esu rekreacijos koleginių studijų student÷. Rekreacijos specialyb÷ apima plačias erdves, tuo ji mane ir sužav÷jo. Įdomūs specialybiniai dalykai, įdomu ir studijuoti, norisi kuo daugiau prikrauti savo bagažą žiniomis. Taip pat turiu ne vieną autoritetą iš d÷stytojų tarpo. D÷stytojų kolektyvas išties puikus, kiekvienas atiduodantis širdį savo darbui ir mums, o tai daro didelę įtaką studentams Studijuodama įgyju labai daug teorin÷s ir praktin÷s informacijos, su kuria, manau, mano gyvenimas tik prasid÷jo. Dalyvauju ERASMUS IP projekte „Kaimo tradicijų paveldas“ (projekto partneriai: HAMK – Taikomųjų mokslų universitetas (Suomija); Hedmark universiteto koledžas (Norvegija). Esu d÷kinga už galimybę čia studijuoti. Kadangi turiu šeimą, auginu sūnų, tai truputį mažiau laiko turiu
studijoms, bet suteiktas laisvas grafikas suteikia
galimybę sp÷ti visur, neapleisti šeimos ir studijų. Didelių pastangų ir šių galimybių d÷ka, aš susp÷ju visur. Be šeimos mane supa ir draugai, kurių negalima pamiršti, nemažai jų susiradau ir studijuodama čia. Patekau į draugišką ir vieningą grupę, tod÷l tuo labai džiaugiuosi, prasipl÷t÷ mano draugų ratas. Kasdienin÷je rutinoje randu laiko ir pom÷giams- kinai, teatrai, koncertai. Juos aplankome su šeima, kartais su draugais. Kai norisi ramyb÷s - skaitau knygą, einu pasivaikščioti, turiu silpnybę floristiniams darbams, kurie padeda atitrūkti nuo visko. 27
ANTANO RUKUIŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI 2005 – 2010 M. Mokslo metai 2004/05 2006/07 2006/07 2007/08 2007/08 2008/09 2008/09 2009/10 2009/10
Vardas, pavard÷
Kursas, semestras
Povilas Penkaitis Paulius Žiūkas Paulius Žiūkas Ramūnas Ramaška Paulius Žiūkas Rolandas Barkauskas Andrius Čeponis Andrius Čeponis Andrius Čeponis
II k., pavasario sem. II k., rudens sem. II k., pavasario sem. IIIk., rudens sem. IIIk., pavasario sem. IIIk ., rudens sem. II k., pavasario sem. IIIk., rudens sem. III k., pavasario sem.
Fakulteto t – bos protokolas 2005-02-14 Nr. 3 2006-07-04 Nr. 10 2007-02-09 Nr. 12 2007-07-02 Nr. 14 2008-02-04 Nr. 16 2008-06-30 Nr. 18 2009-02-02 Nr. 19 2009- 06-29 Nr. 21 2010–02–05 Nr. 22
JUOZO RAUKČIO VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI 2005 – 2010 M. Mokslo Vardas, pavard÷ metai 2004/05 Rūta Bladikyt÷ 2006/07 Lina Malaukyt÷ 2006/07 Daiva Jančauskien÷ 2007/08 Daiva Jančauskien÷ 2007/08 Daiva Jančauskien÷ 2008/09 Irma Atgalainyt÷ 2008/09 Rita Milien÷ 2009/10 Rita Milien÷ 2009/10 Sandra Mejerien÷
Specialyb÷
Fakulteto t – bos protokolas Želdynų II k., pavasario sem. 2005-02-14 dizainas Nr. 3 Želdynų IIk., rudens sem. 2006-07-04 dizainas Nr. 10 Želdynų II k., pavasario sem. 2007-02-09 dizainas Nr. 12 Želdynų III k., rudens sem. 2007-07-02 dizainas Nr. 14 Želdynų III k., pavasario sem. 2008-02-04 dizainas Nr. 16 Želdynų II k., rudens sem. 2008-06-30 dizainas Nr. 18 Želdynų II k., pavasario sem. 2009-02-02 dizainas Nr. 19 Želdynų III k., rudens sem. 2009- 06-29 dizainas Nr. 21 Rekreacija III k., pavasario sem. 2010–02–05 Nr. 22
28
Kursas, semestras
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
Informacinis biuletenis 2010 Nr. 2(16) Leid÷jas: Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Liepų g. 1, Girionys, LT- 53101 Kauno r. Tiražas 100 egz.
29
